Mūsų istorija
Stockholm Culture Awards švenčia išskirtinius pasiekimus meno ir kultūros srityje, pagerbdami asmenis dvylikoje disciplinų, kurių darbas praturtina kultūrinį gyvenimą ir skatina meistriškumą savo srityje. Apdovanojimais siekiama sustiprinti Stokholmo, kaip tarptautinio kultūros, žinių ir meninių mainų centro, vaidmenį.
Viskas prasidėjo prieš keturis dešimtmečius, kai keturi studentai bandė išgelbėti kelis akmenis.
1983 metais keturi Upsalos universiteto Stockholms nation nariai (Rikard Högberg, Sverker Littorin, Hans Wernstedt ir Hans von Gaffron) įkūrė Föreningen Stockholmskultur, nedidelę asociaciją, skirtą Stokholmo kultūrai ir istorijai. Per kelerius metus ji tapo fondu, Stiftelsen Stockholmskultur. Šis fondas šiandien administruoja Stockholm Culture Awards apdovanojimus.
Jo svarbiausia ankstyvoji kampanija prasidėjo 1988 metų rudenį, laukuose į pietvakarius nuo Norrköpingo. Herrebro vietovėje, Borgo parapijoje, yra viena tankiausių bronzos amžiaus uolų raižinių sankaupų šiaurės Europoje: daugiau nei 6000 figūrų, išsibarsčiusių maždaug 300 uolų paviršiuose, kraštovaizdis, kurį archeologai gretina su Tanum vietove Bohuslän regione. 1988 metų spalio 28 dieną valdžios institucijos nusprendė naują E4 greitkelį nutiesti per šią vietovę. Pagal šį planą būtų buvusi susprogdinta uolos plokštė su maždaug penkiasdešimčia figūrų.
Stockholmskultur sureagavo per kelias dienas. Lapkričio 4 dieną prie Nacionalinės paveldo valdybos būstinės Stokholme buvo surengtas leidimą turėjęs piketas, kurio organizatorius buvo Rikard Högberg, protestuojant prieš 3000 metų senumo raižinių sprogdinimą. Po devynių dienų nariai surengė demonstraciją ant pačių uolų, apsirengę gyvūnų kailiais, po transparantu su užrašu “Sustabdykite mūsų kultūros paveldo vandalizmą.” Högberg vietos spaudai sakė, kad raižinių susprogdinimas būtų tas pats, kas graikams nugriauti Partenoną ir jo vietoje pastatyti piceriją.
Asociacija veikė ne viena. Tą pačią poziciją gynė žurnalistai, menininkai, skulptorius, apskrities paveldo federacija ir pačios Nacionalinės paveldo valdybos paminklosaugos vadovas. Tačiau garsiausias ir teatrališkiausias balsas priklausė maždaug devyniasdešimties narių Stokholmo asociacijai. Per savaitę kelių administracija pripažino, kad trasos pakeitimas įmanomas, o apskrities gubernatorius pareiškė, kad raižiniai “jau išgelbėti.” E4 greitkelis buvo perkeltas. Kiekvienas, kas šiandien juo važiuoja, pravažiuoja Herrebro nežinodamas, kaip nedaug trūko, kad raižiniai virstų skalda.
Nuo tada fondas laikosi būtent šio modelio: paveldą apsaugo žmonės, kurie ateina ir veikia. 2000 metais jo pirmininkas buvo vienas iš švedų aukotojų, finansavusių granitinį memorialą švedų miesto Nyen, stovėjusio Ochtos upės žiotyse, vietoje. Jis stovėjo ten, kur dabar yra Sankt Peterburgas, iki 1703 metų.
Fondo vėlesnė veikla pasuko nuo protesto prie pripažinimo. Nuo 2010 metų Stockholm Culture Awards apdovanojimai pagerbia pasiekimus dvylikoje sričių: nuo klasikinės muzikos ir operos iki architektūros, kino, matematikos ir humanitarinių mokslų. Ceremonijos vyko Karališkuosiuose rūmuose, Stokholmo rotušės Mėlynojoje salėje, Riddarhuset rūmuose Stokholme ir Helsinkyje, taip pat barono Banéro rūmuose (Odd Fellow-huset).
Paveldą saugo tie, kurie ateina
Uolų menas, pastatai ir paminklai savęs neapsaugo. Švedijos įstatymai suteikia archeologinėms vietoms stiprią apsaugą, tačiau infrastruktūros planavimas tebėra tai, ką mokslininkai vadina „klastinga problema“ (angl. wicked problem): kiekvienas kelio, geležinkelio ir gyvenamųjų namų projektas sveria paveldą prieš biudžetus, terminus ir konkuruojančias viešąsias gėrybes. Švedijos atvejai toliau nurodytuose šaltiniuose rodo tą pačią kryptį. Rezultatai retai priklauso vien nuo ekspertų nuomonės; jie priklauso nuo to, ar bendruomenė sutelkia jėgas laiku.
Herrebro yra vadovėlinis pavyzdys. Specialistai buvo teisingoje pusėje, tačiau sprendimas dėl kelio buvo tyliai priimtas dar prieš kelerius metus ir jau buvo rengiamasi jį įgyvendinti, kol niekas už planavimo įstaigų ribų apie tai nežinojo. Tai pakeitė dvi savaites trukusi visuomenės spaudimo banga. Stockholm Culture Awards egzistuoja tam, kad apdovanotų žmones, dirbančius šį darbą (mene, muzikoje, moksle), ir kad būtų ištesėtas pirminis fondo pažadas: jog dalykai, kuriuos verta išsaugoti, visada turės kam už juos pasisakyti.
Valdyba
Knyaz Rikard Högberg
Hon. Prof. Sverker Littorin
Sir Hans Wernstedt
Patariamoji taryba
Ulf Ekberg
Prof. Piotr J. Senkus
Medalių tarybos
Kiekvienai disciplinai vadovauja iškilių praktikų taryba, kuri konsultuoja dėl jos medalio.
Kristofer Wåhlander
Jonas Grimås
Jacob Nordangård
Inger Glimmerö Nordangård
Eric Norin
Prof. Emeritus Kjell-Ove Widman
Regina di Rinaldi
Claes Wettebrandt
Jonatan Davidsson
Nathalie Nordquist
Garbingoje draugijoje
Karališkųjų ir imperatoriškųjų šeimų nariai bei kai kurie žinomiausi apdovanojimų laureatai yra kartu praleidę šį vakarą, tiek pačioje galoje, tiek susitikime Björndalene, kur šių metų ir ankstesnių metų laureatai susitinka su svečiais.
Prince Ermias Sahle Selassie
Gala vakarai 2015 · 2016 · 2017 · Laureatas 2018Crown Prince Shwebomin of Burma
Anders Jarlskog
Sanna Jarlskog
Komunikacijos taryba
Knyaz Rikard Högberg
Kamil Mazur
Charlotte Carstensen
Spaudoje
Stockholm Culture Awards ir jų laureatai nepriklausomoje žiniasklaidoje.
Šaltiniai ir nuorodos
Bolagsfakta. (n.d.). Stiftelsen Stockholmskultur: Stockholm Culture Awards.
Botwid, K. (2017). Understanding Bronze Age life: Pryssgården (LBA) in Sweden from an artisanal perspective. Lund University.
Cawa Media. (2024, April 27; 2026, May 18). Stockholm Culture Awards.
Folkbladet Östgöten. (1988, November 10 & 14). Reports on the Herrebro rock-carving campaign.
Föreningen Stockholmskultur. (1988, November 4). Application for demonstration permit (Polismyndigheten i Stockholm). SCA archive.
Fredholm, S., Eliasson, I., & Knez, I. (2021). Strategic responses to wicked problems of heritage management. Land, 10(10), 1032.
Hammami, F., & Uzer, E. (2018). Heritage and resistance. International Journal of Heritage Studies, 24(5), 445-464.
Keenan, P. (2015). A space between two worlds: St. Petersburg in the early eighteenth century. Palgrave Macmillan.
Kurisoo, T., et al. (2023). The role of communities in preserving heritage. International Journal of Heritage Studies, 30(1).
Ling, J. (2023). Swedish Rock Art Research Archives. Adoranten, 5-12.
Nelson, M. (2024). The Swedish apparatus of contract archaeology. Current Swedish Archaeology, 31, 155-178.
Norrköpings Tidningar. (1988, November 11). Reports on the friends of the rock carvings.
Petersmonuments.ru. (n.d.). Memorial sign on the site of the Nyenschantz fortress, St Petersburg.
Plevoets, B., & Van Cleempoel, K. (2018). Community initiatives as a catalyst for regeneration of heritage sites. Cities, 78, 128-139.
Ryman, S. (1988, November 2 & 14). Reports on the Östergötland motorway protests. Dagens Nyheter.
Selinge, K.-G. (1988, November 10). Herrebro’s carvings belong in the landscape. Norrköpings Tidningar.
Sorokin, P. (2014). Archaeological research in St Petersburg, Russia. Oxford University Press.
Söderström, U. (2024). Kulturarv som resurs i socialt hållbar stadsutveckling [Doctoral dissertation]. Linnaeus University.
TT (Tidningarnas Telegrambyrå). (1988, October-November). Wire reports on the E4 and the Herrebro carvings. Svenska Dagbladet.
Wessman, A. (2018). Animals on display: rock carvings from Enköping and Norrköping. Current Swedish Archaeology, 26, 189-216.